klotuvas

klotùvas sm. (2) I, klótuvas (1) BŽ386 1. J antklodė, apklotas. 2. mechanizmo dalis, klojanti, dedanti ką: Iš betono paruošimo cecho betonas transportuojamas į savaeigius betono klotuvus, kurie į apatinę formos dalį sukloja kiek reikiant betono sp. [Kombaino] platformos angoje įtaisytas virbalinių ardelių pavidalo sąvalkų klotuvas rš.